Santaros klinikų gydytojų sąjunga kreipėsi į teisininkus, kad pateiktų išaiškinimą, dėl priklausančių socialinių garantijų sveikatos priežiūros specialistams sergantiems ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis.
Teisininkų pateiktame atsakyme garantijas darbuotojams, sergantiems ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, galima išskirti į kelias grupes:
1. Ligos išmoka. COVID-19 ligos atveju numatytas atskiras reglamentavimas, kuris numato, kad asmenims, kurie paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu vykdė savo profesinės veiklos funkcijas, pagal kurias neišvengiamas (būtinas) kontaktas su COVID-19 liga sergančiu asmeniu, ir susirgo COVID-19 liga, elektroniniuose nedarbingumo pažymėjimuose nurodoma nedarbingumo priežastis „Profesinė liga“. Tokiu atveju, darbuotojui mokama 77,58 proc. kompensuojamojo uždarbio ligos išmoka (100 proc. nuo darbo užmokesčio „į rankas“) nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos. Jeigu darbuotojas neserga, bet yra saviizoliacijoje toks nedarbingumo pažymėjimas negali būti išduotas. Darbuotojui, esančiam saviizoliacijoje mokama 62,06 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio išmoka (80 proc. nuo darbo užmokesčio „į rankas“) nuo 3 ligos dienos (už pirmas dvi dienas moka darbdavys). Procentas nuo darbo užmokesčio „į rankas“ yra didesnis, nes nuo ligos išmokos nėra skaičiuojamos ir mokamos socialinio draudimo įmokos.
2. Draudimo išmoka, numatyta Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 32 straipsnyje. Įstatymas numato, kad darbuotojai, dirbantys su ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, yra draudžiami valstybės biudžeto lėšomis darbingumo netekimo atvejams ir paveda Vyriausybei nustatyti pripažinimo draudiminiais įvykiais atvejus, draudimo išmokų dydžius ir išmokėjimo tvarką. Vyriausybė įgyvendindama įstatymą numatė, kad draudimo išmokos mokamos tik darbuotojams, kuriems nustatytas netekto darbingumo lygis. Dėl sveikatos sutrikimų, nesukėlusių netekto darbingumo lygio, draudimo išmokos nėra numatytos. Tokiu būdu Vyriausybė labai apribojo galimybę gauti draudimo išmokas ir susiaurino įstatymu numatytas garantijas, nes įstatyme garantija numatyta darbingumo netekimo atvejams, įskaitant ir laikiną darbingumo netekimą.
3. Kompensacija sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojui mirus nuo ypač pavojingos užkrečiamosios ligos, numatyta Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 33 straipsnyje.
4. Kompensacija darbuotojui dėl apsikrėtimo ypač pavojinga užkrečiamąja liga nuo paciento ar dirbant ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje. Ši kompensacija mokama netekus dalies sveikatos ir darbingumo ir pridedama prie draudimo išmokos. Vyriausybė, kaip ir draudimo išmokų atveju, numatė, kad draudimo išmokos mokamos tik darbuotojams, kuriems nustatytas netekto darbingumo lygis.
Sprendimą mokėti (nemokėti) kompensaciją ir draudimo išmoką priima sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta komisija, bet ji bus saistoma Vyriausybės nustatytais kriterijais t.y. turėtų prašyti pateikti netekto darbingumo lygį patvirtinantį dokumentą.
Žemiau pateikiamos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančių socialines garantijas:
1. Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės laikotarpiu laikinosios tvarkos aprašo, patvirtinto 2020 m. vasario 27 d. Sveikatos apsaugos ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. V-238/A1-170, 9 punktas: „Asmenims, kurie paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu vykdė savo profesinės veiklos funkcijas, pagal kurias neišvengiamas (būtinas) kontaktas su COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergančiu asmeniu, ir susirgo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai gali būti išduodami nuotoliniu būdu, jiems informavus gydytoją, kad jie paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu vykdė savo profesinės veiklos funkcijas, pagal kurias neišvengiamas (būtinas) kontaktas su COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergančiu asmeniu, ir susirgo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija). Išduodant elektroninį nedarbingumo pažymėjimą šiame punkte nurodytu atveju, nurodomas TLK-10-AM kodas U07.1 „Koronaviruso COVID-19 sukelta ūminė kvėpavimo takų (respiracinė) liga“, iš nedarbingumo priežasčių klasifikatoriaus pasirenkama priežastis „Profesinė liga“ ir nurodoma šios diagnozės patvirtinimo data.“
Darbuotojams, sergantiems profesine liga, ligos išmoka yra apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas 15 straipsnio 1 dalimi (77,58 procento kompensuojamojo uždarbio, taikomo ligos išmokoms skaičiuoti).
Darbuotojams, esantiems saviizoliacijoje, ligos išmoka yra apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 14 straispnio 2 dalimi (62,06 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio).
2. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 32 straipsnis numato:
2.1. Darbuotojai tam laikui, kai teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo arba dalyvauja vykdant epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, yra draudžiami darbingumo netekimo atvejams valstybės biudžeto lėšomis suma, lygia jų paskutinių 3 mėnesių darbo užmokesčio vidurkiui, padaugintam iš 12, bet ne mažesne kaip 24 Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžių ir ne didesne kaip 48 Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžių.
2.2. Pripažinimo draudiminiais įvykiais atvejus, draudimo išmokų dydžius, atsižvelgiant į sveikatos ir darbingumo netekimo laipsnį, ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
3. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 33 straipsnis numato:
3.1. Kompensacijų išmokėjimą sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojui mirus nuo ypač pavojingos užkrečiamosios ligos, kai apsikrėtimas susijęs su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu ypač pavojinga užkrečiamąją liga sergančiam pacientui ar darbu ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje.
3.2. Kompensacijos išmokėjimą darbuotojui dėl apsikrėtimo ypač pavojinga užkrečiamąja liga nuo paciento ar dirbant ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje netekus dalies sveikatos ir darbingumo, neatsižvelgiant į draudimo išmokas.
4. Kompensacijų ir draudimo išmokų mokėjimo darbuotojams, teikiantiems sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, sergantiems ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, ar vykdantiems arba dalyvaujantiems vykdant epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, tvarką detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 446.
Vyriausybės nutarime nurodyta, kad tiek Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme numatytos kompensacijos, tiek draudimo išmokos mokamos tik darbuotojams, kuriems nustatytas netekto darbingumo lygis. Darbuotojams, kuriems buvo nustatytas laikinas nedarbingumas kompensacijos ir draudimo išmokos nėra numatytos.
Data: 2020-11-23
